Vokietijos švietimo sistema ir bendradarbiavimas su Bernstorff gimnazija: Patirtis Erasmus+ projekte.

Tęsiamas Erasmus+ programos projekto Nr. 2024-1-LT01-KA121-SCH-000219911 vykdymas. Šių metų gruodžio 2-6 dienomis keturi Raseinių rajono pedagogai vykdė darbo stebėjimo mobilumą Bernstorff gimnazijoje, Satrupe, Vokietijoje.

Trumpai pristatome jums bendrąją Vokietijos švietimo sistemą. Po pradinės mokyklos (1-4 klasės) mokiniai turi keletą tolimesnio ugdymo galimybių, kurios priklauso nuo jų pasiekimų ir mokyklos rekomendacijų. Jie gali rinktis Hauptschule (pagrindinę mokyklą, 5-9 klasės), kuri orientuota į praktinius įgūdžius, Realschule, siūlančią vidurinio ugdymo programą (5-10 klasės), arba Gymnasium (5-13 klasės), kurios tikslas – pasiruošti universitetiniam mokslui. Taip pat yra kombinuotų mokyklų, kaip Gesamtschule, kurios suteikia galimybę pereiti tarp skirtingų lygių priklausomai nuo mokinio pažangos.

Mes lankėmės Bernstorff gimnazijoje, kuri įsikūrusi jaukiame Satrupo miestelyje, Šlėzvigo-Holšteino regione, šiaurės Vokietijoje. Ji yra strategiškai išsidėsčiusi tarp mažesnių miestelių, todėl ją renkasi moksleiviai iš plačios teritorijos. Čia mokosi mokiniai nuo 5 iki 13 klasės (apie 720 mokinių).

Bernstorff gimnazija išsiskiria savo tarptautiniu ir inovatyviu požiūriu į švietimą. Mokiniai turi galimybę mokytis dvikalbių programų, dalyvauti mainų projektuose bei lavinti savo gebėjimus šiuolaikinėse mokymosi erdvėse. Gimnazija taip pat daug dėmesio skiria mokinių socialiniam ir emociniam ugdymui, organizuodama mentorystės ir socialinės atsakomybės projektus.

Mūsų malonus ir šiltas bendradarbiavimas su Bernstorffo kolegomis ir mokiniais prasidėjo ekskursija po gimnaziją, per kurią mes susipažinome su gimnazijos istorija, tradicijomis ir ugdymo aplinkomis. Stebėjome vokiečių kalbos (8 klasė), anglų kalbos (5, 6, 12 klasės), istorijos (12 klasės), fizikos (8 klasė), biologijos (9 klasė) ir informatikos (11 klasė) pamokas. Mums buvo nauja, kad visi mokiniai nuo 8 klasės mokymuisi naudoja iPad įrenginius. Jokių vadovėlių, pratybų ir sąsiuvinių. Visas mokymo ir mokymosi procesas vyksta skaitmeninėje erdvėje. iPad įrenginiais paprastai pasirūpina mokinių tėvai, tačiau jeigu šeima neturi tam galimybių, padeda gimnazija.

Dalyvavome susitikime su aukštesniųjų klasių vadovu (Oberstufenleiter), atsakingu už aukštesniųjų (11-13) klasių ugdymo organizavimą, mokymo planus ir veiklų koordinavimą gimnazijoje. Vadovas informavo, kad 11–13 klasių mokiniai privalo mokytis pagrindinių dalykų, tokių kaip matematika, vokiečių kalbą, vieną iš užsienio kalbų, vieną iš gamtos mokslų ir vieną iš socialinių mokslų. Taip pat mokiniai turi galimybę laisvai pasirinkti kitus mokomuosius dalykus, atitinkančius jų interesus ir būsimą studijų kryptį. Mokymosi procesas orientuotas į pasirengimą egzaminams, derinant teorines žinias su praktiniais projektais ir gilesniu dalykų specializavimu. Norint gauti gimnazijos baigimo patvirtinimą (Abitur), mokinys turi sėkmingai užbaigti 11–13 klasių mokymosi programą ir išlaikyti egzaminus. Norint gauti Abitur Vokietijoje, mokinys paprastai turi išlaikyti keturis arba penkis egzaminus: trys pagrindiniai egzaminai laikomi raštu (jie apima pagrindines sritis, kaip vokiečių kalba, matematika ir dar vienas pasirenkamas dalykas) ir vienas arba du egzaminai gali būti laikomi žodžiu. Taip pat vertinami mokinio metiniai rezultatai, kurie kartu su egzaminų balais sudaro galutinį vertinimą.

Dalyvavome įdomiame susitikime su gimnazijos mokytojais-praktikantais ir jų mentoriumi. Akivaizdu, kad Vokietijos mokytojų problemos labai panašios kaip ir Lietuvoje. Pedagogo darbas vis sudėtingėja ir nėra labai geidžiamas. Sužinojome, kad jauni mokytojai-stažuotojai (Vokietijoje vadinami Referendare) atlieka pedagoginę praktiką, kuri yra svarbi mokytojo rengimo dalis. Ši stažuotė trunka 18 mėnesių. Ir tik po jos būsimieji mokytojai laiko studijų baigiamuosius egzaminus. Šioje gimnazijoje dirbantys stažuotojai Lietuvos jauniesiems mokytojams palinkėjo būti atviriems, daugiau bendradarbiauti ir keistis informacija.

Buvo džiugu matyti, kad Vokietijoje kaip ir Lietuvoje, mokinių tarybos pagrindinės veiklos sritys yra: mokinių interesų atstovavimas; įvairių renginių ir iniciatyvų organizavimas; savivalda ir lyderystė. Bernstorff gimnazijos mokinių taryba yra atvira tarptautiniam bendradarbiavimui. Tikimės, kad Raseinių rajono mokiniai pasinaudos šia puikia bendradarbiavimo galimybe.

Aplankėme išskirtinę gimnazijos erdvę, kuri vadinama „Insel“ („Sala“). Čia ugdomi mokinių socialiniai įgūdžiai, mažinamos baimės, agresijos, siūloma pagalba konfliktų ir krizių situacijose, skatinamas pozityvus bendravimas. Socialinių darbuotojų veiklos išskirtinumas yra tai, kad pradžioje mokinys yra nuraminamas ir užmezgamas pasitikėjimu grįstas ryšys. Šis procesas paprastai užtrunka 5-6 susitikimus, o problemų sprendimas pradedamas tik per 6-7 susitikimą. Šioje saloje dirba 3 socialiniai darbuotojai, joms padeda mokytojai ir savanoriai „vyresnieji partneriai“, bendradarbiaujama su kitomis institucijomis.

Turėjome galimybę aplankyti kaimyninę mokyklą (Struensee-Gemeinschaftsschule). Tai bendruomeninė mokykla, siūlanti mokymosi galimybes įvairių gebėjimų mokiniams nuo pradinio iki vidurinio ugdymo lygmens (5-10 klasės). Mokykla skatina įtraukią aplinką, kurioje derinami individualūs mokinių poreikiai ir bendrasis ugdymas, siekiant akademinio ir asmeninio tobulėjimo.

Mes ne tik intensyviai dirbome Bernstorff gimnazijoje, bet turėjome ir puikią galimybę pažinti Šiaurės Vokietijos kultūrą bei istoriją. Flensburge mėgavomės šventine atmosfera kalėdinėje mugėje, aplankėme istorinį jūros uostą ir kitas miesto lankytinas vietas. Šlezvige apsilankėme įspūdingame Haithabu muziejuje, kuris leido giliau pažvelgti į vikingų gyvenimą, taip pat grožėjomės didinga katedra bei istorinės Gotorfų pilies architektūra. Ekskursija po jaukų Satrup miestelį suteikė galimybę pasigėrėti tradicine Vokietijos architektūra ir kasdienio gyvenimo vaizdais. Šios trumpos išvykos buvo kupinos įspūdžių, praplėtusios tiek kultūrinį, tiek istorinį supratimą apie šį regioną.

Šis Erasmus+ mobilumas ne tik suteikė vertingų žinių apie Vokietijos švietimo sistemą ir pedagogines praktikas, bet ir atvėrė naujas bendradarbiavimo galimybes. Tikimės, kad šios patirtys ir įžvalgos bus naudingos tiek Raseinių rajono pedagogams, tiek mokiniams, prisidedant prie mūsų švietimo sistemos tobulinimo ir tarptautinio bendradarbiavimo stiprinimo.