Atminties kelias

Lietuvos istorija – tai išlikimo istorija. Ji kaip mozaika, sudaryta iš džiugių ir linksmų, žiaurių ir nelemtų įvykių.

      2026 metais minime 85-ąsias Holokausto pradžios Lietuvoje metines. Lietuvoje, skirtingai negu didžiojoje Europos dalyje, Holokausto aukos buvo nužudytos netoli jų gyvenamosios vietos, kai praktiškai per keletą 1941 metų vasaros ir rudens mėnesių buvo visiškai sunaikintos gausios miestų ir miestelių žydų bendruomenės. Ariogaloje tai įvyko rugsėjo 1 dieną. 2020 m. balandžio 8 d. Raseinių rajono savivaldybė ir  Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kad būtų įamžintas aukų atminimas. Architektai Vytenis Rudokas ir Algis Vyšniūnas sukūrė memorialinį ženklą, kuris primena skaudžią Ariogalos ir jos apylinkių žydų istoriją. Ženklas pastatytas toje vietoje,  kur buvo Ariogalos sinagogų kompleksas, jame 1941 m. rugpjūčio mėnesį buvo įkurtas žydų getas. Memorialas buvo atidengtas minint Holokausto pradžios 80-ąsias metines.

                      Po 85 metų 2026 metų rugsėjo 4 d. „Atminties kelią“ pradėjome šioje istorinėje vietoje. Renginyje dalyvavo Ariogalos gimnazijos mokiniai, mokytojai. Atvyko ir svečių: Raseinių savivaldybės vicemeras Jonas Vazgys, JAV ambasados Politikos skyriaus patarėja Emma Locatelli, Japonijos ambasados Lietuvoje patarėjas Tahashi Niinuma, Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti direktoriaus pavaduotoja – švietimo programų koordinatorė Ingrida Vilkienė, Vilniaus choralinės sinagogos kantorius Šmuel Jatom, Raseinių krašto istorijos muziejaus muziejininkė Loreta Kordušienė, Ariogalos miesto seniūnas Saulius Buividas, visuomeninės organizacijos „Ariogalos santara“ pirmininkė Marytė Kvietkuvienė.

                      Tarptautinės komisijos sekretoriato vadovo pavaduotoja, švietimo programų koordinatorė Ingrida Vilkienė mokiniams pristatė ,,Atminties kelio“ 2026 metais projekto idėją, akcentuodama, jog istorinės žinios ir istorinė atmintis turi būtų perduodamos, puoselėjamos, nes, kitu atveju, žmonės nežinos, kas vyko Antrojo pasaulinio karo metu Lietuvoje, kaip buvo sunaikinti Lietuvos piliečiai-žydai. Vilniaus choralinės sinagogos kantorius Šmuel Jatom prie Ariogalos sinagogų memorialo ir holokausto vietoje sukalbėjo kadišą už nužudytuosius. Kaip atrodė gyvenimas Ariogaloje iki holokausto, pasakojo lietuvių kalbos ir literatūros  mokytoja Zita Andrijaitienė, akcentuodama, kad nuo senų laikų Ariogaloje gyveno įvairių tautybių žmonės, žydai sudarė apie 70 procentų miestelio gyventojų. Centre buvo akmenimis grįsta Rinkos aikštė, kurioje kiekvieną ketvirtadienį šurmuliavo turgus, kitapus Vytauto gatvės, kuri vadinosi Sinagogų, stovėjo žydų maldos namai – mažoji ir didžioji sinagogos. Trečiadieniais jose vyrai aptardavo ūkinius klausimus, o šeštadieniais melsdavosi atskirai vyrai ir moterys. Buvo restoranas, mažos krautuvės, malūnas, mokykla, vaistinė, žmonės dirbo savo darbus. Antrasis pasaulinis karas sudaužė žmonių likimus.

                      Raseinių savivaldybės vicemeras Jonas Vazgys teigė, kad labai svarbus jaunosios  kartos dalyvavimas istoriją menančiuose renginiuose, jų organizavimas. Apie svarbą istorinei atminčiai, pagarbą aukoms kalbėjo JAV ambasados Politikos skyriaus patarėja Emma Locatelli. Japonijos ambasados Lietuvoje patarėjas Tahashi Niinuma pabrėžė, kad tai prasminga iniciatyva, tai atsakomybė išsaugoti nukentėjusių ir aukų atmintį, pasimokyti iš istorijos, perduoti šią pamoką ateities kartoms. Gimnazijos direktorius Arvydas Stankus prisiminė Tolerancijos ugdymosi centro kūrimosi istoriją, dirbusius ir dirbančius mokytojus, vykdomas veiklas, partnerių pagalbą ir galimybę mokiniams dalyvauti veiklose.

                      Lietuvoje yra žinoma ir paženklinta daugiau nei 200 masinių Holokausto aukų žudymo vietų, Ariogala viena iš jų. Tylos minute pagerbtas aukų atminimas. Atminties kelio istoriją pasakojo gimnazistė Ineta: ,,Žudynių dieną – 1941 m. rugsėjo 1 d. – Ariogalos policijos nuovados viršininkas Leonas Čepas sukvietė policininkus ir baltaraiščius. Apie pietus į Ariogalą iš Kauno dviem sunkvežimiais atvažiavo 1-ojo lietuvių policijos bataliono 3-iosios kuopos kareiviai, vadovaujami leitenanto Barzdos. Kai kurių liudytojų teigimu, į Ariogalą atvyko ir vokiečių kariškių. Vietiniai baltaraiščiai ir atvykėliai ėmė rikiuoti žydus į koloną. Niekas nebandė bėgti, nes aiškino, kad ,,visus jus išveš į Izraelį“. Surikiavo ir vedė Vytauto gatve, po to pasuko Dubysos link, tada dauguma suprato, kas jų laukia. Žudynės prasidėjo su saulės laida.“ Pagal Jagerio raportą Ariogaloje buvo nužudyti 662 žydai: 207 vyrai, 260 moterų ir 195 vaikai. Liūdną istoriją palydėjo jausminga gimnazistės Melitos daina pagal M. Martinaičio žodžius.

                      Žydų kultūroje ir judaizme akmuo turi itin gilią simbolinę prasmę. Svarbi, geriausiai atpažįstama šio simbolio išraiška yra paprotys ant kapų palikti akmenukus, kurie žymi amžinybę, pagarbą mirusiajam ir nenutrūkstamą kartų ryšį. Renginio dalyviams dedant prie paminklo aukoms atminties akmenėlius, buvo perskaityti 85 Ariogalos žydų vardai.

Ariogalos gimnazijos Janinos Tarapaitės – Šliburienės vardo TUC dėkoja atminties kelio dalyviams ir organizatoriams: Tarptautinei komisijai nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti; Raseinių rajono savivaldybei, Raseinių rajono Kultūros centrui, Raseinių krašto istorijos muziejui; Ariogalos miesto seniūnijai, mokiniams ir mokytojams: Rasai Adomaitei, Birutei Balžekienei, Evelina Budrienei, Lijanai Raginskienei, Ričardui Višinskui, direktoriaus pavaduotojoms ugdymui Aušrai Gedgaudienei ir Aldonai Norkienei.