„Mes Atsimename“ – jau vienuoliktą kartą Ariogaloje

Kaip žinia, demokratinis pasaulis sausio 27-ąją mini Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną, nes tą dieną, 1945 metais, buvo išlaisvinta nacių sukurta Aušvico koncentracijos stovykla. Šią dieną, nacionaline menine konferencija ,,Prarasta ir atrasta Lietuvos žydų bendruomenės istorija“ Lietuvos Tolerancijos centrų atstovai paminėjo jau 11 kartą susirinkę Ariogaloje. Tarsi aliuzija į istorinį kontekstą uvertiūroje skamba Ariogalos gimnazijos solisčių atliekami kūriniai, o pasak vieno iš organizatorių, šios gimnazijos direktoriaus Arvydo Stankaus, „vienas iš renginio tikslų – prisiminti tuos, kurie neturėjo pasirinkimo tarp gyvenimo ir mirties...“

Į susirinkusius kreipėsi bei tuometines ir šiandienines geopolitines realijas priminė Izraelio valstybės Ambasadorės pavaduotojas / konsulas Shimon Pesach, Raseinių r. savivaldybės meras Arvydas Nekrošius, Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktorius Dainius Babilas, Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Žakas Gercas.

Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti direktoriaus pavaduotoja, švietimo programų koordinatorė Ingrida Vilkienė akcentavo jaunajai kartai, jog prieš 81 metus pasibaigė pragaras žemėje, Aušvice. Užrašas virš koncentracijos stovyklos vartų ,,Darbas išlaisvina“ buvo tarsi pasityčiojimas – ten, didžiąja dalimi, žmonės buvo brutaliai kankinami, išnaudojami, tiesiog naikinami ir leido paskutines savo dienas. Negana to, kuomet naciai iš okupuotų kraštų jau stumiami, buvo nutarta kalinius varyti į Vokietijos gilumą - ten panaudojant kaip darbo jėgą. Iš Aušvico išvaryta pėsčiomis apie 56 tūkstančiai įkalintų, nualintų žmonių, daugiausia žydų, tad šis varymas pėsčiomis buvo pavadintas Mirties žygiu. Nuo 1989 metų, tarsi gyvas įrodymas, jog Hitleris ir jį palaikantys nelaimėjo, nes liko ir išgyvenusių, gimė naujos kartos, kurios ateina, prisimena ir perduoda atmintį, dabartiniame Aušvico muziejuje, vykstant „Gyvųjų maršui“ („March of the Living“). Aušvico muziejaus duomenimis, Antrojo pasaulinio karo metu, čia kalėjo keliasdešimt žmonių iš Lietuvos, tačiau niekada nebus surasta duomenų apie vaikus, atvežtus į Aušvicą 1944 m. iš Kauno geto, po „Vaikų akcijos“, kurie buvo iš karto sunaikinti. Mes negalime pakeisti istorijos, bet ją turime žinoti, reziumavo Ingrida Vilkienė, pakviesdama prisijungti prie tarptautinės Pasaulinio žydų kongreso organizuojamos iniciatyvos, deklaruojant žodžius ,,Mes Atsimename / We Remember“.

Meniniuose, literatūriniuose mokytojų ir mokinių paruoštuose siužetuose, kompozicijose, svečiai buvo tarsi pakviesti kartu keliauti tragiškos žydų istorijos keliais Biržuose, Marijampolėje, Josvainiuose, Krakėse, Baisogaloje, Kaune, Vilniuje bei kitose vietovėse. Ariogalos kultūros centro salėje jaunoji, dažnai vis kita karta kvietė akimirkai sustoti, įsiklausyti ir pajusti, nostalgijoje, skausme bei ten kur rodosi aplink vien tik tamsa – vis tik ieškoti šviesos.

Pasak šio renginio organizatorės Ingridos Vilkienės pamatėme jautrias, tikroviškas istorijas, kurių miestuose ir miesteliuose buvo tūkstančiai, o emocijas, patirtis parsinešime į mokyklas, kolektyvus, namus. Ariogalos gimnazijos mokytojai su Pasaulio tautų teisuolės Janinos Tarapaitės-Šliburienės vardo Tolerancijos ugdymo centru (vadovė mokytoja Rasa Zakaitė) priešakyje yra šios konferencijos impulsas, o mokiniai ateidami į suaugusiųjų pasaulį tikėtina, kad atsineš bendražmogiškas vertybes ir norėtųsi tikėti, jog esant ekstremalioms situacijoms ,,nestovės po medžiu“…

Atminimo dienos epiloge – konferencijos vedančiosios, mokinės Airos transliuojama žinia – Istorinė praeitis vadinama Atmintimi. Ir Atminimas tų, kurie Holokausto ugnyje sudegė savo gyvenimo pradžioje, pusiaukelėje.

Nė vienas nemirė natūraliai. Iš jų tą prigimtinę žmogišką privilegiją atėmė...

Arūnas Mikalauskas

Klaipėdos r. Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos

istorijos ir pilietiškumo pagrindų mokytojas