Gedulo ir vilties diena

Nugrimzk į praeitį, tremtie,
pilna žiaurumo ir patyčių
Bet viską saugok , atmintie,
kaip saugojai paveikslą Vyčio!
Per amžius būk gyva, Tauta,
tvirta kaip ąžuolas Stelmužės,
Išgirsk, atgimstanti kartu,
Tėvynės Laisvės varpo dūžį!

Šiais Vytauto Cinausko žodžiais pasveikinome Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių skyrius. Renginys skirtas Birželio 14-ąjai, vyko Ariogalos miesto kapinėse prie tremtiniams skirto paminklo.    Jaunųjų šaulių rankose plazda gimnazijos vėliava, uždegamos žvakės, tylos minute pagerbiamas visų išėjusių Anapilin atminimas.

Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti, šiais metais Gedulo ir vilties dienos minėjimo simboliu siūlė „Gyvybės medį“. Buvę politiniai kaliniai ir tremtiniai, kaip tie medžiai, yra istorijos pasakotojai, perduodantys žinią, ką patyrė jie, jų tėvai ar seneliai. Todėl Gyvybės medis kaip  istorijos perdavimas iš kartos į kartą, tarsi nuo medžio šaknų į kamieną, o iš kamieno į šakas.

Iš mokytojų ir mokinių lūpų – žodžiai apie sunkius žmonių išgyvenimus. Simboliniai popieriniai medeliai primena skaudžią Lietuvai datą: 1941 birželio 14 d.

Miesto seniūnas Saulius Buividas ir gimnazijos direktorius Arvydas Stankus  kreipiasi į susirinkusius.

Birželio 14-oji- įpareigojimas saugoti laisvę.

Ariogalos gimnazijos Janinos Tarapaitės-Šliburienės TUC koordinatorė Rasa Zakaitė